Vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija).
Galima būtų išskirti šiuos vedybų sutarties išskirtinius bruožus:
pirma, vedybų sutartį gali sudaryti tik fiziniai asmenys – sutuoktiniai arba asmenys, ketinantys sudaryti santuoką. Vedybų sutartį gali sudaryti veiksnūs pilnamečiai, nesusiję tarpusavyje artimos giminystės ryšiais fiziniai asmenys;
antra, vedybų sutartis gali būti sudaryta tiek iki santuokos registracijos, tiek po jos. Pagal tai skirstomos vedybų sutarties rūšys – ikivedybinės ir povedybinės. Ikivedybinė sutartis įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos, o povedybinė – nuo jos sudarymo, nebent sutartyje numatomas kitas terminas;
trečia, vedybų sutartis turi būti sudaryta notarine forma;
ketvirta, vedybų sutartyje aptariami tik turtiniai sutuoktinių tarpusavio santykiai. Susitarimas dėl asmeninio pobūdžio santykių (pavyzdžiui, kokia liks vieno iš sutuoktinių pavardė, jei nutrūks santuoka) ar dėl nepilnamečių vaikų (pavyzdžiui, su kuo liks vaikas po santuokos nutraukimo) bus negaliojantis.
Taigi, dėl to, kad vaikas liktų po skyrybų su Jumis ir/ar dėl vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nėra galimybės susitarti vedybų sutartyje. Jeigu santykiai yra itin įtempti, tačiau vis dar norima pamėginti išsaugoti santuoką tuo pačiu išgryninant turto padalinimo klausimus ir vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo bei išlaikymo klausimus, tai galima padaryti separacijos sutartimi.
